PORCELIANO ISTORIJA *  PORCELIANO RŪŠYS *  KAS YRA VINTAŽAS, RETRO *  XX a. MADOS ir STILIAI  * KRIŠTOLO ISTORIJA  *  STIKLO ISTORIJA

PORCELIANO ISTORIJA


Parengta pagal: Jolita Zykutė, žurnalas „Geras skonis“, 2007


Porcelianas – neabejotinai vienas gražiausių ir tauriausių dalykų - visais laikais juo puošė stalą, interjerą bei naudojo papuošalams.
Istorikai sako, kad pradėti reikia nuo senovės Kinijos, kur XI–IX a. buvo išrastas porcelianas. Nepamirškime, kad ši ypatinga šalis mums davė ir šilką, paraką, popierių. Negalima ginčyti kinų išradingumo, tačiau šiuo atveju ne mažiau svarbūs ir gamtiniai ištekliai (potašas ir kaolinas), be kurių porceliano tiesiog nepagamintum. Porceliano gamybos receptūra buvo kruopščiai saugoma ištisus šimtmečius.


Krikštatėvis iš Europos


Italų keliautojas Marco Polo greičiausiai buvo pirmasis, atvežęs porcelianą į Europą. Tai įvyko 1295 m. Būtent jis ir yra žodžio „porcelianas“ krikštatėvis – itališkai „porcella“ reiškia „kriauklė“. Norėdami suvokti, kokį įspūdį tais laikais darė porcelianas, pagalvokite apie viduramžių Europą, kur indai buvo rudos, pilkos ar juodos spalvos. Nors kilmingieji naudojo brangiųjų metalų indus, tačiau net jie nublanko prieš skaidrius, baltus, ryškiai mėlynai išmargintus porceliano gaminius.
Kinai taip skrupulingai saugojo porceliano gamybos paslaptį, kad buvo įtikėta, jog jis turįs magiškų galių. Manyta, kad tokie indai pakeis spalvą, jeigu juose bus patiektas užnuodytas maistas. Štai kodėl Europos monarchai ir Rusijos carai valgė būtent iš porcelianinių indų. Porceliano dirbiniai buvo ir viena mėgstamiausių dovanų, kuriomis svarbiomis progomis tarpusavyje keisdavosi įvairių šalių valdovai. Šie gaminiai buvo perkami pasakiškomis kainomis…


Atskleista porceliano paslaptis


Žmones žavėjo ne tik porceliano elegancija – juos valdė aistra pinigams, kurie už ją buvo mokami. Tad noras patiems gaminti porcelianą – puikiai suprantamas. Pirmieji Europos porceliano meistrai buvo italai – Florencijoje jau 1575 m. buvo pagamintas vadinamasis „Mediči porcelianas“. Tačiau jį gaminusi manufaktūra gyvavo tik apie 50 metų.


Kitose šalyse taip pat būta bandymų gaminti šią elegantišką medžiagą, tačiau iki 1708 m. niekam nepavyko sukurti kietojo porceliano. Tik tuomet buvo pripažinta, kad alchemiko Johanno Friedricho Bötttgerio ir matematiko bei fiziko Ehrenfriedo Waltherio von Tschirnhausu sukurti dirbiniai nenusileidžia kinų išradimui. Šie tyrinėjimai buvo atliekami prižiūrint Saksonijos valdovui Augustui II. Augustas II ne menkiau nei Kinijos imperatorius rūpinosi porceliano recepto apsauga – fabrikas buvo perkeltas į Meiseno pilį, o patį J. F. Bötgerį bei jo padėjėjus nuolat prižiūrėjo. Kiekviena gamybos operacija buvo kruopščiai slepiama. Bet paslapties išsaugoti nepavyko – porcelianas pradėtas gaminti ir kitose Europos šalyse. Tačiau šiandien Meiseno gamyklos vardas ir firminis ženklas – du mėlyni sukryžiuoti kardai (nusižiūrėjus į Augusto II kareivių mundurus) kelia ne mažesnę pagarbą nei prieš kelis šimtus metų.


Prancūzijoje...


1745 m. porceliano manufaktūra buvo įkurta Vensene, Prancūzijoje. Vėliau ši manufaktūra, perkelta į Sevrė, kurį laiką buvo bene pagrindinė madų porceliano srities diktatorė. Beje, madam Pompadour, mėgusi gražius daiktus, pati labai aktyviai prisidėjo prie šios porceliano gamyklos klestėjimo. Prie Limožo atradus kaolino, būtino kietojo porceliano gamybai, čia radosi daug porceliano gamyklų. Kai kurios jų gyvuoja ir šiandien.


Anglijoje...


Anglijos porceliano istorija kiek skiriasi nuo kitų Europos šalių. Ši elegantiška medžiaga buvo gaminama keliose konkuruojančiose gamyklose, kurios turėjo derintis prie rinkos, o ne laukti tiesioginio finansavimo ar globos iš karališkųjų rūmų. Būtent Anglijoje, kur porceliano gamintojai buvo orientuoti į masinę gamybą, sukurtas trafaretinis porceliano dekoras. Nors taip indus dekoruoti buvo daug paprasčiau, tačiau rankų darbas neišnyko iki šiol. XVIII a. viduryje įvyko dar viena revoliucija – buvo išrastas kaulinis porcelianas. Į žaliavą pridėjus degintų galvijų kaulų, buvo gautas neįtikėtinai skaidrus porcelianas. Ir iki šiol Anglija išlieka bene vienintelė kaulinio porceliano tiekėja.


Ir visame pasaulyje...


Danijos gamykla „Royal Copenhagen“ ir jos firminis ženklas – trys banguojančios mėlynos linijos – pasaulyje karaliauja jau 225 metus. Čia porceliano dirbiniai liejami, dekoruojami ir tapomi rankomis. Jų gaminama serija „Flora Danica“ atvirai vadinama karališkųjų banketų indais, su kuriais kol kas nelabai kas gali konkuruoti. Šie indai ištapyti remiantis to paties pavadinimo botanikos enciklopedija. Tokį bene prestižiškiausiu pasaulyje laikomą pietų servizą su visais atributais įpirkti gali tik nedaugelis, tad dažniausiai „Flora Danica“ gaminiai namuose karaliauja po vieną.
Garsiausia Amerikos porceliano gamintoja – kompanija „Lenox“ pagrįstai didžiuojasi, kad būtent jos gaminti indai naudojami Baltuosiuose rūmuose. Jų atnaujinimas, naujo dekoro parinkimas – pirmosios šalies ledi rūpestis.
Lietuviško porceliano gamintoja „Jiesia“ negali pasigirti šimtametėmis tradicijomis, tačiau šios gamyklos kaulinį porcelianą mėgsta ir žino ne tik mūsų krašte.

Jei susidomėjote, sužinokite daugiau skyriuose: Porceliano rūšys, Vintažas ir retro, XX a. meno kryptys.


PORCELIANO RŪŠYS


Parengta pagal: Jolita Zykutė, žurnalas „Geras skonis“, 2007


Truputis žinių apie porceliano rūšis – ir galėsite jaustis jei ne ekspertu, tai bent jau žinovu. Ir maloniai nustebinti savo artimuosius gurkšnojant iš porcelianinio puodelio…


Fajansas, stikliškasis, kietasis ir kaulinis porcelianas priskiriami tai pačiai keramikos gaminių rūšiai. Jų skirtumą lemia skirtingos žaliavos ir kitoks gamybos procesas, kurie suteikia ir savų privalumų, ir trūkumų.


Kaulinis porcelianas – kartais vadinamas „baltuoju auksu“ – dabar laikomas viena vertingiausių porceliano rūšių. Kodėl? Visų pirma dėl estetinių ypatybių – jis iš visų balčiausias, ypač skaidrus, švelniai blizgus, atspindintis – pastarąją ypatybę puikiai išnaudoja šiuolaikiniai dizaineriai: nudažius apatinę indo pusę, jos spalva atsispindės keliskart švelnesniu tonu, jeigu toks indas bus padėtas ant didesnės kaulinio porceliano lėkštės. Buityje tokie indai taip pat turi privalumų – jie ypač atsparūs mechaniniam poveikiui.


1930 m. Amerikoje išrasto stikliškojo porceliano spalva – šilta ir minkšta, indai dažnai puošiami spalvotais piešiniais. Jis degamas su specialiais priedais, todėl yra ypač kietas, atsparus įbrėžimams, išskirtinai atsparus dūžiams, jį galima plauti indaplovėje – taigi labai patogus buityje.


Beje, iš visų porceliano rūšių dūžiams ir mikrobangų krosnelės karščiui atspariausias – molžemio porcelianas.


Fajansą greičiau vadintume porceliano „pusbroliu“, nes jis poringesnis nei porcelianas. Ši medžiaga labai plastiška, tad fajanso indai gali būti įmantriausių formų.


Kietasis porcelianas, kaip ir kaulinis, yra baltas, tačiau, palyginti su pastaruoju, turi melsvą atspalvį. Paprastai įvairaus porceliano baltumo intensyvumą gali suvokti tik jį lyginant. Tad jei tektų apsilankyti porceliano parduotuvėje - sustatykite vieną šalia kito įvairaus porceliano gaminius, kad įžvelgtumėte šį subtilų niuansą.


Skirtingos porceliano rūšys turi savą dekoravimo specifiką. Balčiausias kaulinis porcelianas paprastai dekoruojamas labai saikingai, subtiliais ornamentais. Ne toks baltas fajansas puošiamas ryškesniais piešiniais. Stikliškąjį porcelianą, kaip ir kietąjį, dažo ryškiomis spalvomis, tačiau jo spalvų deriniai kiek kuklesni.


Vargu ar verta ieškoti, kuri iš porceliano rūšių – „tikrasis porcelianas“. Kokybiškas kiekvienos rūšies porcelianas tikrai džiugins šeimininką. Brangiausias ne visada nereiškia geriausia. Kaip teigia specialistai, aukščiausios klasės porceliano indams reikia „subręsti“, kitaip jie neteiks džiaugsmo. Rinkitės pagal gaminio ypatybių visumą, geriausiai atitinkančią jūsų poreikius.

Jei susidomėjote, sužinokite daugiau skyriuose: Vintažas ir retro, XX a.meno kryptys.

KAS YRA VINTAŽAS IR RETRO


Mados, interjero ir šiaip gražių daiktų pasaulyje dažnai išgirstame žodžius vintažas, retro, antikvariatas, modernas. Tik ar visada žinome, ką jie reiškia? Pirmiausia – tai laikmetį ir kokybę…


Terminą “vintažas” (vintage) pasauliui padovanojo Europos vyndariai, juo ėmę žymėti tam tikrų metų vynus arba tam tikrų metų vynuogių derlių. Šis žodis, pirmiausiai vartotas senam vynui apibūdinti, vėliau pritapo drabužių, interjero bei kitose srityse. Šiuolaikiniame mados kontekste vintažas reiškia iš praeities sugrįžusią madą – daiktus  sukurtus XX-ajame amžiuje ir atgijusius šių laikų gyvenime. Dažnai tai labai geros kokybės, puikiai išsilaikę daiktai ir kuo daugiau jiems metų, tuo labiau jie vertinami. Taigi, tiek kalbant apie vyną, tiek ir apie stilių, vintage terminas visada yra glaudžiai susijęs su istorija ir žymi kažką vertingo.


Ekspertų nuomone, vintažą apibrėžia du kriterijai. Pirmasis, kuris yra pagrindinis ir svarbiausias – daikto amžius. Vintažo atskaitos tašku laikomi 1920-ieji, nes iki tol sukurti daiktai vadinami antikvariniais. Tačiau meno istorikai nesutaria, kokio “jaunumo” daiktai vis dar yra vintažas. Vieni teigia, kad pagaminti iki 1980-ųjų, dar kiti vintažu vadina viską, kas yra bent 20 metų senumo, tokiu būdu neįrėmindami vintažo sampratos konkrečiame laikmetyje ir ilgainiui leisdami jam pasipildyti vis naujesniems dešimtmečiams būdingomis detalėmis.


Antrasis vintažą apibūdinantis kriterijus – stilius. Vintažinis daiktas turi būti ne tik senas, bet ir atspindėti tos epochos, kai jis buvo pagamintas, savitumus, tam laikmečiui būdingas stiliaus tendencijas. Taigi vintage – tai ne tik sena, bet kartu ir kokybiška, originalu, stilinga.


Išverstas iš lotynų kalbos žodis „retro“ reiškia „atgal“. Retro sieja praėjusio šimtmečio kelių atskirų dešimtmečių įvairovę. Pasak mados istorikų, tokių mados grįžimų būta ir praėjusiame amžiuje. Retro stiliaus pradžia laikomas XX a. 7-asis dešimtmetis, kai į madą grįžo Art Nouveau meno kryptis, susiformavusi XIX a. pabaigoje. Jai būdingi gėlių ir augalų raštai, lanksčios linijos. Visa tai ryškiai atsispindėjo hipių aprangos detalėse.


Kuo skiriasi retro ir vintažas?


Sąvokos retro ir vintažas kelia nemažai sumaišties net meno bei mados ekspertams. Abu terminai neatsiejami vienas nuo kito ir reiškia tą patį – XX a. kelių dešimtmečių mados ir stiliaus viešpatavimą. Galima sakyti, kad 1920-1990-aisiais originalius, tuo metu pagamintus ir to laikmečio stilių ir madą atspindinčius daiktus laikome vintažu, o nuo 7-ojo dešimtmečio vis grįžtančių anksčiau gyvavusių meno krypčių įkvėptus gaminius – retro stiliumi. Kitaip sakant, vintažiniai daiktai yra autentiški, vienetiniai, dažniausiai naudoti, o dabar ištraukti į dienos šviesą ir prikelti naujam gyvenimui. O retro - sukurti naujaisiais laikais ar net šiandien, remiantis praėjusio periodo mados ir stiliaus tendencijomis.
Kaip minėjome prieš tai – iki 1920-ųjų metų pagaminti unikalūs gaminiai laikomi antikvariniais.


Plačiau apie XX a. ryškiausius meno, mados, interjero, architektūros stilius, atsispindinčius ir indų dizaine – skaitykite skyriuje XX a. meno kryptys.

XX a. MENO KRYPTYS


Meno ir mados žinovai ko gero duotų mums pylos už tokį paviršutinišką didžiųjų stiliaus epochų aprašymą, ir jie būtų teisūs, nes šios epochos apėmė ne tik to laikmečio meną ir kultūrą bet skverbėsi ir į kasdienio gyvenimo sritis.
Kadangi mums labiausiai rūpi vintage ir retro sąvokos, tai trumpai apžvelgsime, kokios ryškiausios meno kryptys vyravo šiuo periodu.


Art Noveau


Art Nouveau - tai XX a. pradžioje išpopuliarėjęs meno stilius (1890-1910, tačiau turėję apraiškų ir vėliau), apėmęs daugiausiai to meto architektūrą, ir taikomąjį meną, ypač - dizainą. Įdomu tai, kad jis neturėjo vieno pavadinimo. Art Nouveau - tai prancūziškas pavadinimas. Rusijoje jis buvo vadinamas Modernu, Vokietijoje - Jugendstil, Austrijos-Vengrijos imperijoje, taip pat ir Lietuvoje - Secesija. Art Nouveau labai skyrėsi priklausomai nuo šalies, kurioje buvo praktikuojamas. Bendrai paėmus, galima teigti, jog pietuose jis buvo įmantresnis ir lankstesnis, o šiaurėje - racionalesnis ir kampuotesnis (iš šio vėliau kilo funkcionalizmas).


Art Nouveau (arba Secesijos) pagrindinė kūrybos mintis - tai panašumas į gamtą. Todėl Art Nouveau architektūros pastatai yra panašesni į augalus - išlankstyti, banguoti, nesimetriški.


Turbūt žinomiausias Art Nouveau kūrėjas buvo architektas Antonio Gaudi (1852-1926), sujungęs Art nouveau su ekspresionizmu (jo statoma katedra - Sagrada Familia). Kitas, gal netgi garsesnis Art nouveau kūrėjas yra Gustavas Klimtas (1862-1918).
 
Art Deco


1925 metais  Paryžiuje buvo pristatyta nauja stiliaus tendencija, kuri tik praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje Prancūzijoje pradėta vadinta Art Deco terminu, taikomu moderniajai dailei ir architektūrai, sukurtai tarp dviejų pasaulinių karų: XX a. 3–4-jame dešimtmetyje.


Art Deco atisako prieš tai madingo Art Nouveau stiliaus dekoratyvumo, augalinio motyvo bei gausios ornamentikos. Pradedama ieškoti naujų estetikos formų, technologijų. Šis naujasis stilius reiškė atgimimą ir ekonomikos augimą.


1920 - 1930 Art Deco stilius ypač užvaldė Ameriką. Architektūra, automobilių ir lėktuvų pramonė, kino industrija – viskas buvo įkvėpta Art Deco.


Art Deco stilius buvo tarsi liuksuso etalonas: baldžiai naudojo brangiausių rūšių medieną, vėžlio šarvus, perlamutrą, ryklių bei gyvačių odą. Skulptoriai derino savo dirbiniuose malachitą, agatą ir dramblio kaulą. Viskas kuriama iš prabangių medžiagų. Daiktų grožis buvo svarbesnis už jų praktinę pritaikymo reikšmę. Tokius daiktus galėjo įsigyti tik labai turtingi rafinuoto skonio žmonės. Tapyboje vyrai buvo vaizduojami kaip atletiški, sportiški. Tai šiek tiek priminė Antikos meno ypatybes. Moterys - wamp tipo gražios viliokės, aistringos, klastingos būtybės.


Art Deco pradžioje skirtas prabangai ir malonumui, ir naudotas unikalių daiktų stiliui, greitai išplito įvairiose dailės šakose ir architektūroje.


Dėl savo eklektiškumo, įvairiapusiškumo šis stilius aktualus ir XXI a. Sekant interjero dekoro ir baldų mados tendencijas, galima drąsiai teigti, kad šiandien Art Deco vėl labai populiarus ir mėgstamas stilius. Baldų gamintojai eksponuoja Art Deco bruožų turinčius gaminius, o architektai ir interjero dizaineriai pateikia šio stiliaus projektus. Jis populiarus tiek Europoje, tiek Amerikoje. Tik štai Europoje madingos ryškios spalvos: juoda, raudona, taip pat ryškūs kontrastai, o Amerikoje vyrauja kiek švelnesnės, pastelinės spalvos.


Pop Art, popmenas


XX a. 6-ajame dešimtmetyje Anglijoje susiformavusi modernistinė meno kryptis, pavadinta Popartu, popmenu (angl. pop(ular) art – populiarusis menas).


Kompozicijos kuriamos iš kasdienio vartojimo daiktų, dažnai - su garso efektais; mėgdžiojamas reklamų, komiksų stilius, skelbiama neribota kūrybos laisvė.

Akcentuojama dinamika, stilizuotas dekoratyvumas, abstraktumas, asimetrija, ryškios spalvos. Būdingas masinės kultūros suformuotų dalykų vaizdavimas: darbai panašūs į žurnalų puslapių iškarpas, plakatus. Kūriniams būdinga pramoninės gamybos imitacija. Pop Art menas plačiai interpretuojamas kaip reakcija į tuomet populiarias abstrakčiojo ekspresionizmo idėjas.


Pop menas, kaip pop muzika, siekė populiarumo, o ne įtikti elitui, ir pritraukė didžiulę auditoriją.
Sakoma, kad Pop Art stilius – tai linksmo būdo žmogui, kuris į viską žvelgia lengvai, pasižymi neribota energija ir fantazija.


Vienas žymiausių Pop Art meno krypties atstovų - Andy Warholas.

Pop Art menas gyvavo keletą dešitmečių ir atstovavo vieną iš moderniosios epochos krypčių.


Tolimesnis laikmetis meno istorijoje neturi atskiro pavadinimo – tikriausiai dar neatėjo tam laikas. Laikmetį iki pat XX a. pabaigos dažniausiai vadiname moderniu, o XXI a. postmoderniu amžiumi.


Per visą XX-XXI amžių Vakarų pasaulio mene ir kultūroje kartas nuo karto išryškėja ir tampa madingi įvairūs etniniai motyvai – afrikos tautų, Egipto, tolimųjų rytų (kinų, japonų), skandinavų ir kt. – ir jie taip pat gali atsispindėti interjere, mene, kūryboje.


 
Jei susidomėjote, sužinokite daugiau skyriuose: Porceliano istorija, Porceliano rūšys, Vintažas, retro, Krištolo istorija, Stiklo istorija, Gamintojai.

PORCELIANAS PORCELIANO PORCELIANINIS PORCELIANINĖ KAULINIS PORCELIANAS PLONASIS PORCELIANAS VINTAŽAS VINTAŽINIS VINTAŽINIAI INDAI INDAS Porceliano Indai Porceliano Servizas Porceliano Komplektas Lėkštė Puodelis Sriubinė Puodelis Arbatinis Vaza Paveikslas Paveiksliukas Statulėlė Skulptūrėlė Stalo įrankiai  KAVOS ARBATOS PUODELIS DUO TRIO SENOVINIS SENOVINIAI SENAS DOVANA KOLEKCINIS KOLEKCINĖ DEKORATYVINIS DEKORACIJA SENDAIKČIAI SENDAIKČIŲ NAMŲ NAMAMS KLASIKINIS INTERJERAS PRABANGUS IŠSKIRTINIS INTERJERAS STALO SERVIRAVIMAS DEKORAS STALO TEKSTILĖ Angliškas porcelianas Bavarija Bavaria Bavariškas Limožo Limožas KRIŠTOLAS KRIŠTOLO KRIŠTOLINIS KRIŠTOLINĖ KRŠTOLINIAI TAURĖS Vazos Saldaininės Grafinas STIKLAS STIKLO STIKLINIS STIKLINĖ RANKŲ DARBO MEISTRŲ

 VINTAGE RETRO OLD PORCELAIN PORZELLANE FINE BONE CHINA VITRO PORCELAIN HOME TABLE DÉCOR PORCELAIN CUP TEA KOFFEE SET PLATE BOWL POT EXCLUSIVE PORCELAIN LIMOGE BAVARIA ENGLISH BOHEMIA MEISSEN CRISTAL GLASS HAND MADE